Kaip ir kiekvienais metais, Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjunga vieną savo klubų skyrė asmenybių komunikacijai. Pastarosios, kuri galėtų daug pasakoti apie komunikavimą plačiąja prasme – ilgai ieškoti nereikėjo. Benediktas Vanagas – puikiai pažįstamas lenktynininkas, kuriam palankios žiedinės lenktynės, ralio maratonai, bekelės trasos. Šis sportininkas gali didžiuotis būdamas Nr. 1 tarp privačių Dakaro ralio komandų.
Šiai diskusijai buvo kruopščiai pasiruošta tiek iš svečio, tiek iš LRVS narių pusės. Benediktas laužė lenktynininkų stereotipą kas minutę vis pateikdamas auksinę mintį, istorinį faktą ir kitą informaciją, liudijančią apie tai, kad lenktynininkai mokosi valdyti ne tik automobilį, bet ir protą.
O viskas nuo proto ir prasideda. Svečias aiškiai davė suprasti, kad laimė neateina savaime, jai reikia ruoštis, tiesiog imti ir apsispręsti būti laimingu. Pašnekovo teigimu, nors jo gyvenime ir buvo šiek tiek pergalių ir labai daug pralaimėjimų, tikrąjį pasitenkinimą jautė tuomet, kai pralaimėjęs galėjo aiškiai suvokti, kas buvo padaryta ne taip ir kur link reikėtų judėti, kad viskas būtų tik geriau.
Tam, kad galėtum tobulėti, reikalinga komanda. Ir ne šiaip komanda, o žmonės, tikintys sėkme. Anot Benedikto, žodžius ,,tikėti“ ir ,,motyvuoti“ netgi reikėtų laikyti sinonimais. Paklaustas, kaip gi jam pavyksta kalbėti taip, kad juo patikėtų, pašnekovas buvo atviras – svarbu susipažinti su savimi. Ir susipažinimas turėtų būti toks, kad pradėtum save mylėti, nes tik mylint save, aplinkui pradeda rastis panašiai mąstančių žmonių, kurie padeda siekti užsibrėžtų tikslų.
Benediktas buvo atviras kalbėdamas ir apie detales, kurioms yra ypač atidus. ,,Komanda stipri tiek, kiek yra stipri jos silpniausia grandis“ – teigia jis. Čia pat buvo pajuokauta, kad jei yra technikoje gedimas, Benediktas būtinai jį pastebės, nors viskas ir bus patikrinta asmenų, atsakingų už techninę dalį. Tad tas pats taikytina ir komandai, kurioje kiekvienas turi dirbti dėdamas maksimalias pastangas ir vien svajonių čia neužtenka.
Pašnekovas daug kalbėjo, daug pasakojo, vis pamesdavo mintį… Benediktas išties puikiai moka ,,apžaisti“ klausytoją pripažindamas, kad padarymas, kad klausytojas pagalvotų, kad tai jis sugalvojo – yra šventas melas. O kaip gi kitaip? Anot lenktynininko, Dakaras, tai išbandymo sinonimas, o ambicijos niekas kita, kaip gebėjimas mokėti aukščiausią kainą. Todėl jis gali didžiuotis, kad jo suburta komanda yra tikinti ir motyvuota, o pats lenktynininkas sugeba išgirsti ir prisibelsti į kiekvieno komandos nario širdį. O gebėjimas išgirsti, klausa atsiranda tik tuomet – kai savo darbą MYLI.