Nuo šiandien Lietuvos ryšių su visuomene ir komunikacijos profesionalus vienijanti organizacija oficialiai pradeda veikti nauju vardu – Lietuvos komunikacijos asociacija. Kodėl buvo reikalingas naujas organizacijos pavadinimas, kokios šios profesijos atstovų kompetencijos, kokia jų svarba šiandieniniame pasaulyje ir kokia apskritai komunikacijos ateitis? Apie tai kalbamės su Lietuvos komunikacijos asociacijos Tarybos pirmininke Lina Jakučioniene.
Kokios priežastys lėmė, jog Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjunga (LRVS) tapo Lietuvos komunikacijos asociacija?
Pavadinimo keitimas jau ilgai brendo diskusijose tarp narių. Tokiems svarstymams pagrindo turėjo tai, kad tuometinis pavadinimas buvo per ilgas, neatspindėjo įstatuose nurodytos teisinės formos – asociacija. Kadangi mūsų asociacija vis sparčiau integruojasi į tarptautinę komunikacijos bendruomenę, buvo siekiama pavadinimą padaryti patrauklesnį užsienio rinkoms.
Ryšių su visuomene terminas šiandien jau neatspindi išaugusios šios srities profesionalų atsakomybių apimties, nes jų kompetencijos gerokai išsiplėtė: nuo organizacijos reputacijos kūrimo ir puoselėjimo iki poreikio santykius su tikslinėmis auditorijomis kurti ir palaikyti pasitelkiant naujausias skaitmenines technologijas. Socialiniai tinklai, tradicinės žiniasklaidos transformacija pakeitė ir toliau keičia ryšių su visuomene sąvoką. Norėdami evoliucionuoti drauge, turime žvelgti plačiau, tuo pačiu šviesdami ir savo kolegas, ir darbdavius.
Lietuvos komunikacijos asociacijos Taryba įžengė į antruosius savo kadencijos metus. Kaip apibūdintumėte pirmąjį kadencijos laikotarpį?
Asociacijos reputacijos stiprinimas, didesnis jos žinomumas, regioninis atstovavimas, tarptautinis bendradarbiavimas ir glaudesnių santykių užmezgimas su verslo organizacijomis, valstybės institucijomis bei Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, galimybės nariams kelti profesinę kvalifikaciją per organizuojamus renginius – tai tik keletas tikslų, kuriuos Taryba išsikėlė per šią kadenciją.
Vien pernai nariai tobulinosi 16-oje lokalių ir tarptautinių renginių, sėmėsi viešojo kalbėjimo įgūdžių iš pasaulinio lygio žvaigždės Marko Brown, diskutavo apie Europos komunikaciją, turėjo galimybę išgirsti gerąją užsienio praktiką reputacijos socialiniuose tinkluose tema.
Esame užmezgę bendradarbiavimą su beveik visomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, rengiančiomis ryšių su visuomene ir komunikacijos specialistus. Mūsų partneriai – didžiausios pasaulio ir Lietuvos asociacijos, veikiančios komunikacijos srityje: Global Alliance, European Association of Communication Directors, European Communication Convention, kaimyninės Estijos ir Latvijos komunikacijos asociacijos, Ryšių su visuomene agentūrų bei Lietuvos marketingo asociacijos. Itin sėkmingas bendradarbiavimas mus sieja su Valstybine lietuvių kalbos komisija rengiant pirmąjį Lietuvoje Ryšių su visuomene terminų žodyną.
Siekiame, kad nariai turėtų galimybių tobulintis užsienyje organizuojamose konferencijose, seminaruose ne tik kaip dalyviai, bet ir pranešėjai, dalyvautų komisijose, patys dalintųsi savo gerąja praktika su užsienio ir Lietuvos kolegomis. Džiugu, kad esame kviečiami būti ekspertais vertinant komunikacijos paraiškas Lietuvos valstybinėse institucijose.
Kokius iššūkius Taryba išsikėlė šiems metams?
2000 m. įsteigta asociacija šiandien vienija daugiau nei 250 Lietuvos privačiame ir viešajame sektoriuje dirbančius ryšių su visuomene ir komunikacijos profesionalus. Šis skaičius nuosekliai auga, tad tikimės, jog šiuos metus užbaigsime vienydami jau virš 300 komunikacijos atstovų.
Toliau plėtosime santykius su visais mūsų partneriais tam, kad bendradarbiavimas įgautų dar platesnio turinio ir bendrų iniciatyvų įgyvendinimo. Sieksime, kad verslui ieškant komunikacijos srities specialistų, pirmiausia būtų kreipiamasi į mus, kadangi turime didžiausią darbuotojų duomenų bazę ir galime rekomenduoti kvalifikuotų profesionalų. Atskiras dėmesys skiriamas santykiams su valstybės sektoriumi, matome daug erdvės galimam bendradarbiavimui konsultuojant Lietuvos įvaizdžio, krizių valdymo, propagandos prevencijos klausimais.
Etika ryšių su visuomene srityje ir toliau liks dėmesio centre. Apie 64% Ryšių su visuomene ir komunikacijos specialistų mano, kad etikos svarba per artimiausius penkerius metus didės. Taip rodo neseniai atliktas mūsų asociacijos Etikos tyrimas. Šiame kontekste mus labai džiugina užsimezgęs bendradarbiavimas su Transparency International Lietuvos skyriumi ir skaidrų bei atsakingą verslą skatinančia „Baltąja banga“.
Regioninė plėtra – taip pat vienas iš prioritetų. Nors didžioji dalis narių yra iš Vilniaus, nemažai dirbančių ir regionuose, kurie ne visada gali atvykti ar sudalyvauti visose Vilniaus renginiuose. Pirmas žingsnis jau žengtas Kaune, kur įsteigtas Kauno filialas ir veikla aktyviai plėtojama.
Kokią komunikacijos ateitį mato jūsų asociacija?
Pasaulio komunikacijos tendencijos rodo, kad ateityje komunikacijos profesionalo svarba dar labiau augs. Jau ir šiandien didžioji organizacijų dalis supranta tokių darbuotojų poreikį ir įtaką sėkmingai veiklai.
Komunikacijos laukas niekuomet nėra izoliuotas nuo išorinių procesų ir tendencijų, kurių nuolat yra veikiamas ir prie kurių turi taikytis. Šiandien pokyčiai yra spartesni nei bet kada anksčiau, o komunikacijos profesionalams yra svarbu juos laiku ir tinkamai atliepti. Kaip rodo Europoje atlikti tyrimai, vienu rimčiausių iššūkių komunikacijos sektoriui šiandien yra būtinybė prisitaikyti prie skaitmeninės ir socialinių tinklų evoliucijos bei vizualinės ir hipermodernios kultūros įsitvirtinimo.
Kai prieš keliolika metų „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas sakė, kad iš naujo perbraižomos privatumo ribos, daugelis kraipė galvas. Jo žodžiai išsipildė ir dabar veikiame aplinkoje, kur viešumas yra kiekvieno iš mūsų duotybė. Bendravimas tapo it kvėpavimas ir paklauskime savęs, ar gali organizacija be komunikacijos kompetencijų išgyventi tokiame pasaulyje?