Romanovskienė džiaugiasi, jog Vilnių garsinančios reklamos kampanijos jau yra pelniusios ne vieną tarptautinį pripažinimą. Pernai „Go Vilnius“ projektas „Diskoteka po atviru dangumi“ sulaukė įvertinimo ir „namuose“ – nugalėjo „PR Impact Awards“ konkurso renginio komunikacijos kategorijoje.
Organizacijos vadovė mini, jog laimėjimai Lietuvoje – ne tik malonūs. Itin dažnai įstaiga kampanijas organizuoja pasitelkdama partnerius, o juos pritraukti padeda ir pergalės komunikacijos konkursuose. „Kai darbai yra pastebimi ir įvertinti tokiose apdovanojimuose kaip „PR Impact Awards“, tai tampa papildomu argumentu, kodėl verta tapti mūsų organizuojamo ar koordinuojamo projekto dalimi“, – dalyvavimo konkurse naudą išskiria vadovė.
Jos pastebėjimu, dar viena svarbi priežastis parodyti darbo rezultatus – darbuotojų pritraukimas: „Ne paslaptis, kad viešasis sektorius šioje srityje turi iššūkių. Atėję nauji darbuotojai pabrėžia, kad juos žavi mūsų darbai, todėl nori prisidėti įgyvendinant tokius projektus.“
Pernai laimėjimą konkurso „PR Impact Awards“ viešojo sektoriaus kategorijoje pelniusios SAM kampanijos „Ar pažįsti Joną?“ organizatoriai ministerijoje nebedirba, tačiau T. Bagdonas džiaugiasi projektą tuo metu kuravusios buvusios komandos nuopelnais ir įvardija net tris dalyvavimo komunikacijos konkursuose vertes.
„Pirmiausiai siūlau būti sąžiningu su savimi – didžiausią naudą apdovanojimas prideda organizacijos komunikacijos vadovui. Tai tampa jo profesiniu pasiekimu, portfolio dalimi ir net asmeninio prekės ženklo atributu“, – kodėl verta dalyvauti konkurse pažymi T. Bagdonas. Anot jo, laimėjimas siunčia žinią ir profesinei bendruomenei – pandemijos metu padidėjęs komunikacijos specialistų ir konsultantų poreikis niekur nedingo, o apdovanojimai puikiai padeda kurti ir stiprinti patrauklaus darbdavio įvaizdį.
„Vis daugiau viešojo sektoriaus įstaigų juda į aukštesnio lygio organizacijas – iš biudžetinių į viešąsias, iš valstybės įmonių į akcines bendroves. Paprasčiau tariant, jos atsiveria, ateina vadovai, kurių vadybos studijose buvo įvairūs su komunikacija susiję dalykai ir jie supranta šios srities svarbą bei nori dirbti su geriausiais. „PR Impact Awards“ yra atpažįstamas apdovanojimas, tai kodėl neįsidėti dar vieno laimėjimo, dar vienos sėkmės į savo trofėjų lentyną?“ – klausia ekspertas.
Drąsa po padidinamuoju stiklu
„PR Impact Awards 2023“ nugalėję komunikacijos projektai bus paskelbti baigiamajame renginyje, kuris vyks birželio 9 d. Šiemet varžytis galima net 18-oje pagrindinių kategorijų: 14-oje, susijusių su konkrečiomis komunikacijos sritimis, ir dar 4-iose, kuriose bus įvertinti geriausi atskirų sektorių – viešojo, VVĮ / SVĮ, verslo ir nevyriausybinių organizacijų – projektai.
Nors, priklausomai nuo organizacijos specifikos, skiriasi ir komunikacijos sprendimai, T. Bagdonas pastebi, jog reakcijos, proaktyvumo, laiko atžvilgiu privataus sektoriaus ir politikos komunikacija yra panaši: „Politikui svarbi visuomenės nuomonė: nereaguosi operatyviai – nebūsi aktualus, tiesiog tavęs neliks.“
Institucinė komunikacija, jo teigimu, yra kitokia. „Ji neturi tiek daug dirgiklių, yra gerokai lėtesnė ir komunikacinį aktyvumą dažnai diktuoja vidiniai procesai, o ne išorė. Šiame sektoriuje komunikacija labai priklauso nuo vadovo supratimo ir išprusimo, nes tai dažniausiai hierarchizuotos struktūros. Komunikacijos žmonės yra „giliai“, pavyzdžiui, priklauso kitam padaliniui ar departamentui. Dėl to jie dažnai yra vykdytojai, o ne sprendimų priėmėjai ar konsultantai“, – lygina ekspertas.
Romanovskienės manymu, visuomenės požiūris apie viešojo sektoriaus organizacijas, kuris kažkada buvo itin neigiamas, pamažu keičiasi. Anot jos, to priežastis – vis daugiau specialistų savo darbo principais ir pasiektais rezultatais įrodo, kad gali veikti taip pat efektyviai, kaip ir verslas.
„Viešojo sektoriaus komunikacija visuomet yra po visuomenės padidinamuoju stiklu. Nors tai dažną sustabdo nuo drąsesnių ir įdomesnių sprendimų, jų visgi netrūksta. Faktas, kad viešojo sektoriaus komunikacijos projektai konkuruoja su privataus sektoriaus darbais ir sulaukia dėmesio, pripažinimo, laimi prizines vietas konkursuose, tai tik patvirtina“, – teigia „Go Vilnius“ vadovė.
Romanovskienė atkreipia dėmesį, kad drąsa yra neatsiejama nuo rizikos. „Saugių sprendimų rezultatus daug lengviau numatyti ir prognozuoti. Norėdamas išsiskirti, niekada negali būti visu šimtu procentų tikras dėl reakcijos, kaip bus priimta ir įvertinta viena arba kita žinutė. Žinoma, net ir ruošiant drąsią komunikaciją, visuomet vertiname rizikas, numatome galimas krizes, planuojame jų valdymą, įsivardijame saugiklius ir ruošiamės skirtingiems scenarijams“, – vardija ekspertė.
Ji apibendrina, jog drąsus, netikėtas, pastebimas tonas ir išskirtiniai reklamos sprendimai yra būtini efektyviai komunikacijai, o saviironija bei racionalus žvilgsnis į padėtį pasauliniame žemėlapyje jau tapo Vilniaus vizitine kortele.
Komunikacijos iššūkiai – nuo biudžeto iki santykių valdymo
„Go Vilnius“ vadovės teigimu, organizuojant komunikacijos kampanijas, tenka susidurti su įvairiais iššūkiais. „Nors Vilnius kryptingai investuoja į miesto rinkodarą, tačiau konkuruoti su pasaulio miestais su turimu biudžetu vis dar labai sunku. Net geriausias pasiruošimas ir taiklus kanalų parinkimas negali garantuoti, kad pasieksime savo tikslinę auditoriją – tam tiesiog reikia didesnių investicijų. Kitas sprendimas – rinkodaros ir komunikacijos turinys, jo kokybė. Tik taip galime „prasibrauti“ pro komunikacinį triukšmą ir su sąlyginai nedideliais resursais gauti savo trokštamos auditorijos dėmesį“, – kalba I. Romanovskienė.
Iššūkiai neaplenkia ir ministerijų, o vienas didžiausių, T. Bagdono teigimu, yra didžiulis užklausų kiekis, reikalaujantis daug laiko ir pastangų. Jo manymu, tai, kad su žiniasklaidos užklausomis dirba tik komunikacijos skyriai – iliuzija.
„Informacijos išteklių konsolidacija yra žemame lygyje, todėl jie labai priklausomi nuo ministerijų specialistų. Sveikatos apsaugos ministerijos Komunikacijos skyrius pasidarė žurnalistų apklausą, kuri parodė, kad tuo didesnė priklausomybė nuo ministerijos specialistų (atsakymui reikiamas turinys ir t.t), tuo reakcijos laikas ilgesnis ir bendradarbiavimo proceso įvertinimas žemesnis. Tai signalizuoja apie poreikį dirbti su visu ministerijos kolektyvu edukuojant juos apie komunikacijos svarbą“, – pristato ministro patarėjas.
Kitas dalykas, kurį įvardija T. Bagdonas, tai santykių institucijose valdymo kultūra: „Komunikacinių krizių eksportas į viešąją erdvę dažnai yra nesuvaldytų santykių padarinys. Didesnis dėmesys santykių higienai leidžia organizacijai aktyviau vykdyti proaktyvią komunikaciją“, – apibendrina jis.
Pateikti paraišką laiko lieka vis mažiau
Konkurso organizatoriai primena, jog dėl didelio dalyvių susidomėjimo, iki gegužės 7 d. 23.59 val. pratęstas vėlyvasis paraiškų teikimo etapas. Iki šios dienos paraiškas teikti taip pat gali ir „Metų komunikatoriaus“ rinkimų dalyviai: dalyvauti galima „PR Impact Awards“ interneto svetainėje užpildant pateiktą nesudėtingą formą. Komisijos narių įžvalgas, kaip sužibėti konkurse, rasite čia, o atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus – čia.
Geriausi komunikacijos projektai šiemet bus vertinami 18-oje pagrindinių kategorijų: 14-oje, susijusių su konkrečiomis komunikacijos sritimis, ir dar 4-iose, kuriose bus įvertinti geriausi atskirų sektorių – viešojo, VVĮ / SVĮ, verslo ir nevyriausybinių organizacijų – projektai. Šiose, sektoriams dedikuotose kategorijose, bus vertinami tik būtent į jas pateikti projektai. Tad organizatoriai kviečia pateikus paraišką į su konkrečia komunikacijos sritimi susijusį projektą, ją pateikti ir į tinkamo sektoriaus kategoriją. Teikti paraiškas galima renginio svetainėje.
Laimėtojai paaiškės birželio 9 d. Vilniuje vyksiančiame baigiamajame „PR Impact Awards 2023“ renginyje, kurį tradiciškai sudarys trys dalys: konferencijos pranešimai ir diskusijos, geriausių komunikacijos projektų pristatymas bei vakarinė dalis – apdovanojimai. Bilietus į „PR Impact Awards 2023“ įsigyti galite čia.
Konferenciją ir geriausių komunikacijos projektų apdovanojimus „PR Impact Awards“ jubiliejinį 10-tą kartą organizuoja Lietuvos komunikacijos asociacija (LTKA) kartu su Komunikacijos industrijos asociacija (KIA).
